Žmogaus teisių aktyvistai išreiškė rimtą susirūpinimą dėl dabartinės JT sutarties dėl elektroninių nusikaltimų projekto versijos. Artimiausiomis derybomis tikimasi patvirtinti dokumentą, kuris, pasak aktyvistų, padidins žurnalistų, žmogaus teisių aktyvistų, vaikų ir pilietinės visuomenės atstovų stebėjimą ir kriminalizavimą visame pasaulyje. Žmogaus teisių organizacijų atstovai išsakė savo nuomonę „The Record Media“.
Human Rights Watch (HRW) teigė, kad pastaraisiais metais daugelis Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių įvedė kibernetinių nusikaltimų įstatymus, kurie neapsiriboja kompiuterinių sistemų apsauga ir siekia nuslopinti žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus, keliančius grėsmę žodžio laisvei.
JT kibernetinių nusikaltimų sutarties projektas kelia nerimą dėl plačios apimties ir žmogaus teisių garantijų stokos tiems, kurie meta iššūkį represinėms vyriausybėms. Taip pat susirūpinimą kelia galimai padidėjusi moterų ir seksualinių mažumų marginalizacija.
Dabartinės formos dokumentas galėtų padėti perrašyti baudžiamuosius įstatymus visame pasaulyje, suteikiant policijai naujas ir išplėstas galias, todėl jis taptų precedento neturinčia daugiašale tarpvalstybinio stebėjimo priemone be pakankamų žmogaus teisių garantijų. Užuot sprendžiant atakas prieš kompiuterių tinklus ir duomenis, sutartyje iš naujo apibrėžiamas elektroninis nusikaltimas, įtraukiant nusikaltimus, padarytus naudojant tarptautines ryšių technologijas, o tai, HRW teigimu, palengvins ir sustiprins nacionalinius susidorojimus.
Fondo surengtoje virtualioje diskusijoje HRW atstovas ir kiti žmogaus teisių aktyvistai išreiškė susirūpinimą dėl sutarties. „Access Now“ pažymi, kad daugelis šalių renkasi „blogą sutartį, o ne jokios sutarties“, siekdamos didesnio tarptautinio bendradarbiavimo kibernetinio nusikaltimo klausimais JT sistemoje.
Tarp šalių, dalyvaujančių derybose dėl naujosios JT sutarties, kyla nesutarimų. Pavyzdžiui, Kinija bandė išplėsti elektroninių nusikaltimų apibrėžimą, įtraukdama „melagingos informacijos skleidimą“ internete. Nors šis pasiūlymas buvo išbrauktas iš projekto, problemų išlieka, teigia žmogaus teisių aktyvistai.
Strateginių ir tarptautinių studijų centras (CSIS) pavadino aktyvistų susirūpinimą pernelyg išpūstu, pažymėdamas, kad sutartis yra ne apie „pasaulinį stebėjimą, o apie kibernetinius nusikaltimus ir atspindi dešimtmečius galiojančius susitarimus. CSIS teigimu, sutarties priešininkai iš tikrųjų remia nusikalstamumą.
Aktyvistai ginčija šį požiūrį. Žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad sutartis kelia rimtą grėsmę žodžio laisvei ir privatumui bei yra galinga priemonė represinėms vyriausybėms. „Electronic Frontier Foundation“ (EFF) atstovas pabrėžė, kad dokumentas privers privačias įmones tapti vyriausybės agentais, stebinčiais ir perimančiais duomenis realiu laiku be vartotojų žinios.
Sutartyje taip pat reikalaujama, kad paslaugų teikėjai tylėtų, todėl piliečiai negali žinoti, kada jų duomenys yra sekami ir naudojami. EEF mano, kad dokumentas gražina mus į erą „prieš Snowdeno apreiškimus“, kai teisė į privatumą skaitmeninėje erdvėje dar nebuvo pripažinta pagrindine.
Paklausti apie tikimybę, kad sutartis bus priimta dabartine forma, aktyvistai tiesioginio atsakymo nepateikė, tačiau pabrėžė būtinybę daryti spaudimą besiderančioms valstybėms, kad jos pašalintų su sutarties projektu susijusias rizikas. HRW teigė, kad rizika yra gerai dokumentuota ir reikia imtis skubių veiksmų, kad sutartis nebūtų priimta tokia, kokia yra dabar.
Komentarai